Dauguma žmonių to nepastebi. Dirbtinis intelektas jau keičia mūsų mąstymo būdą

Šiandien dirbtinis intelektas daro įtaką tam, kaip ieškome informacijos, kaip sprendžiame problemas ir kaip priimame sprendimus. Vis daugiau protinio darbo patikime algoritmams, o tai, nors ir taupo mūsų laiką, tačiau kartu keičia mūsų dėmesį, atmintį ir gebėjimą susikaupti.

Tai nėra mokslinė fantastika ar kažkas, kas įvyks tolimėje ateityje. Pokyčiai vyksta būtent dabar – ir dauguma žmonių to net nepastebi kasdieniame gyvenime.

Niekas jums neįdėjo mikroschemos, bet jūsų smegenys vis tiek keičiasi

Prieš dešimt metų be jokių problemų įsimindavome telefono numerius, adresus ar restoranų pavadinimus. Šiandien dažnai nutinka, kad pamirštame, ko ieškojome prieš penkias minutes. Visi žinome, kad prie informacijos galime grįžti bet kuriuo metu.

O su dirbtinio intelekto (AI) atsiradimu šis procesas dar labiau pagreitėja. Jei paklausite ChatGPT, Copilot ar Gemini, atsakymą gausite per kelias sekundes. Mūsų smegenys prie to pripranta ir jau nebereikia visko aktyviai ieškoti ar apmąstyti. Tai patogu, bet būtent čia slypi esminis pokytis.

Kodėl iš tikrųjų dirbtinis intelektas keičia mūsų mąstymo būdą?

Mūsų smegenys yra neįtikėtinai taupus organas. Kai jos randa paprastesnį būdą, iš karto pradeda juo naudotis. Lygiai taip pat, kaip skaičiuotuvas pakeitė mūsų skaičiavimo būdą, o GPS – orientavimosi gebėjimus, dabar AI keičia tai, kaip dirbame su informacija.

O ką tai reiškia praktikoje?

• Mažiau įsimename faktų.
• Atsakymus randame greičiau.
• Dažniau pasikliaujame išoriniu „skaitmeniniu smegenų“.
• Daugiau energijos skiriame sprendimų priėmimui nei atminties lavinimui.

Tai savaime nėra problema. Tikroji problema kyla tada, kai visiškai nustojame mąstyti.

Ar prarandame gebėjimą susikaupti?

Taip, iš dalies.

Tačiau tai ne dėl pačios AI, o greičiau dėl to, kaip ją naudojame. Daugelis žmonių taip greitai peršoka nuo telefono prie el. laiškų, socialinių tinklų ir AI įrankių, kad jų smegenys nebegali ilgai išlaikyti dėmesio vienai veiklai.

Tipinis scenarijus:

Žmogus rašo el. laišką. Po dviejų minučių atidaro ChatGPT. Tada patikrina pranešimą telefone. Po to užsuka į Instagram. Ir vėl grįžta prie darbo. Smegenys palaipsniui pripranta prie šių nuolat besikeičiančių dirgiklių.

Ir kas iš to išplaukia?

• prastesnė koncentracija,
• didesnis protinis nuovargis,
• perkrautumo jausmas,
• mažesnis gebėjimas giliai mąstyti.

Tuo tarpu daugelis žmonių mano, kad yra produktyvesni, nors iš tikrųjų jie tiesiog spėja atlikti daugiau smulkių užduočių.

AI nepaima iš mūsų intelekto, bet keičia jo formą

Tai galbūt įdomiausias pokytis. Anksčiau mes vertinome gebėjimą įsiminti informaciją. Tačiau šiandien vis svarbiau:

Mokėti užduoti teisingus klausimus

Žmogus, kuris sugeba suformuluoti problemą ir kritiškai įvertinti atsakymą, įgyja milžinišką pranašumą. Didžiausias produktyvumas jau nebepriklauso nuo to, kad žinote viską. Svarbiausia yra žinoti:

• ko ieškoti,
• kaip klausti,
• kaip patikrinti informaciją,
• kada tikėti AI, o kada – ne.

Ateitis priklausys ne tiems, kurie turi geriausią atmintį, o tiems, kurie turi geriausią sprendimų priėmimo gebėjimą.

Kodėl po darbo jaučiamės pavargę, nors fiziškai nieko nedarėme?

Įdomu tai, kad AI paradoksaliu būdu gali didinti mūsų psichinį nuovargį. O kodėl? Priežastis paprasta. Mūsų smegenys nuolat:

• renkasi iš įvairių galimybių,
• tikrina AI atsakymus,
• perjungia dėmesį tarp įvairių užduočių,
• apdoroja daugiau informacijos nei bet kada anksčiau.

Šis reiškinys kartais vadinamas kognityviniu perkrovimu. Todėl gali atsitikti taip, kad vakare jaučiamės pavargę, nors visą dieną sėdėjome prie kompiuterio. Tai nėra tinginystė. Mūsų smegenys dirbo visu pajėgumu.

Ar mums gresia priklausomybė nuo AI?

Ne taip, kaip įsivaizduojame klasikinę priklausomybę, bet greičiau tai yra patogumas, prie kurio lengvai priprantame. Kai žmogus pripranta, kad AI:

• rašo el. laiškus,
• siūlo idėjas,
• apibendrina tekstus,
• priima sprendimus už jį,

gali palaipsniui nutikti taip, kad jis praranda norą kai kuriuos dalykus spręsti pats. Didžiausia grėsmė yra ne tai, kad AI mus pakeis. Didžiausia grėsmė yra tai, kad mes nustosime plėtoti savo mąstymą.

Netikėtas efektas: AI, atvirkščiai, gali sustiprinti mūsų smegenis

Technologija tikrai nėra mūsų priešas. Viskas priklauso nuo to, kaip ją naudojame. AI turi gebėjimą:

• padėti mums mokytis kalbų,
• paaiškinti sudėtingas sąvokas,
• skatinti mūsų kūrybiškumą,
• sutaupyti laiko atliekant kasdienes užduotis,
• atlaisvinti erdvę svarbesniam darbui.

Pagrindinis skirtumas yra tas, ar AI naudojame kaip mūsų smegenų pakaitalą, ar kaip jų išplėtimą. Tai tikrai nėra tas pats.

Kaip naudoti AI taip, kad ji mums padėtų, o ne atbukintų mūsų protą?

Leiskite AI atlikti kasdienes užduotis

Dokumentų santraukos ar susitikimų stenogramos – puikus būdas sutaupyti laiko. Tačiau strateginius sprendimus palikite sau.

Nepriimkite pirmojo atsakymo kaip tiesos

AI gali klysti, todėl verta toliau klausinėti ir tikrinti informaciją.

Treniruokite savo smegenis ir be technologijų

• skaitykite ilgesnius tekstus,
• užsirašykite pastabas savo žodžiais,
• mokykitės naujų dalykų,
• ir kartais pabandykite išspręsti problemą be AI pagalbos.

Saugokite savo dėmesį

Nuolatinis perjungimas tarp programų jus išvargina labiau nei pats darbas. Kartais geriausia uždaryti visus langus ir susikoncentruoti į vieną dalyką.

Didžiausias pokytis dar tik ateis

Vaikai, kurie šiandien auga su dirbtiniu intelektu, greičiausiai pradės mąstyti kitaip nei jų pirmtakai. Darbas, švietimas ir kasdienis sprendimų priėmimas vis dažniau vyks glaudžiai bendradarbiaujant žmonėms ir algoritmams.

Mes jau nebeklausiame, ar AI pakeis mūsų mąstymą. Tai vyksta būtent dabar. Kur kas svarbesnis klausimas skamba taip:

Ar naudosime AI kaip ramentą, ar kaip įrankį, kuris padės mums tapti protingesniais?

Dažnai užduodami klausimai

Ar AI keičia žmogaus smegenis?

Taip, AI daro įtaką tam, kaip apdorojame informaciją, kaip susikaupiame ir kaip sprendžiame problemas.

Ar AI pablogina atmintį?

Netiesiogiai – taip. Žinodami, kad informaciją galime rasti bet kuriuo metu, mūsų smegenys ją mažiau įsimena.

Ar AI gali sukelti psichinį nuovargį?

Taip, nuolatinis perjungimas tarp užduočių ir informacijos perteklius didina psichinį nuovargį.

Ar AI daro mus mažiau protingus?

Ne, veikiau keičia tai, kaip naudojame savo protą. Svarbiau už atmintį yra gebėjimas kritiškai mąstyti.

Kaip sveikai naudotis AI?

Naudokite ją kasdienėms užduotims, bet svarbius sprendimus ir kūrybines veiklas geriau palikite sau.

Ar AI gali padidinti produktyvumą?

Be abejo! Jei ją laikysite pagalbininku, ji gali sutaupyti daug laiko ir padidinti jūsų efektyvumą.

Ar pavojinga pernelyg pasikliauti AI?

Taip, be abejo. Per didelė priklausomybė gali susilpninti jūsų gebėjimą savarankiškai mąstyti ir spręsti problemas be technologijų.

Nuotrauka: Zoner AI

Specializuoti šaltiniai ir informacija:

• Gilbert, S. J. Cognitive offloading is value-based decision making: Modelling cognitive effort and the expected value of memory.
• Grinschgl, S., Papenmeier, F., Meyerhoff, H. S. Kognityvinio perkėlimo pasekmės: našumo didinimas, bet atminties silpnėjimas.
• Risko, E. F. ir kt. Atminties perkėlimas daro mus pažeidžiamus atminties manipuliacijoms.