Panikos priepuolis: simptomai, pirmoji pagalba ir kada kreiptis pagalbos

Panikos priepuolis, kitaip vadinamas panikos priepuoliu, yra staigus intensyvaus baimės ar stipraus nerimo protrūkis, kuris gali pasireikšti be jokio įspėjimo ir dažnai lydimas ryškių fizinių simptomų. Nors tai gali būti labai bauginama, paprastai tai nekelia pavojaus gyvybei.

Jei atsidursite tokioje situacijoje, gali būti naudinga sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą, pasinaudoti įžeminimo technikomis ir prisiminti, kad šie simptomai galiausiai praeis. Jei panikos priepuoliai kartojasi arba smarkiai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.

Jaučiate, kad vyksta kažkas rimto? Panikos priepuolis gali būti tikrai bauginantis.

Širdis plaka kaip pašėlusi. Negalite normaliai įkvėpti. Suka galva ir jaučiate, kad prarandate kontrolę savo kūno.

Daugelis žmonių per pirmąją panikos priepuolį jaučia, kad patiria širdies smūgį ar kitą rimtą sveikatos problemą. Dėl šių simptomų intensyvumo panikos priepuoliai dažnai tampa vienu iš labiausiai nerimą keliančių nerimo pasireiškimų.

Laimei, yra būdų, kaip susidoroti su šia situacija ir ją geriau kontroliuoti.

Kas yra panikos priepuolis?

Kaip iš tikrųjų atsiranda panikos priepuolis?

Panikos priepuolis – tai staigus intensyvaus baimės ar nepatogumo priepuolis, kuris pasiekia kulminaciją per kelias minutes.

Tai yra mūsų kūno perdėta reakcija į stresą, žinoma kaip „kovos, bėgimo arba sustingimo“ reakcija. Kūnas reaguoja taip, tarsi būtų pavojuje, nors iš tikrųjų jokių grėsmių gali ir nebūti.

• „Panikos priepuolis yra labai nemalonus, bet paprastai pats savaime nėra gyvybei pavojingas.“

Kokie yra panikos priepuolio simptomai?

Kaip atpažinti panikos priepuolį?

Simptomai gali skirtis, tačiau dažnai apima:

• širdies plakimą arba pagreitėjusį širdies ritmą,
• prakaitavimą,
• drebulį arba virpėjimą,
• oro trūkumo jausmą,
• spaudimą arba skausmą krūtinėje,
• pykinimą arba skrandžio sutrikimus,
• svaigimą arba apsvaigimo jausmą,
• galūnių dilgčiojimą ar tirpimą,
• karščio ar šaltkrėčio priepuolius,
• kontrolės praradimo jausmą,
• baimę išprotėti,
• intensyvią mirties baimę.

Panikos priepuolis paprastai pasiekia kulminaciją per 10–20 minučių, tačiau kai kurie simptomai gali išlikti ilgiau.

Kaip atskirti panikos priepuolį nuo širdies priepuolio?

Ar panikos priepuolį galima supainioti su širdies priepuoliu?

Taip, galima. Simptomai kartais yra labai panašūs. Jei patiriate pirmąjį priepuolį arba nesate tikri, kas sukelia jūsų negalavimus, labai svarbu kreiptis į gydytoją.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų ypač šiais atvejais:

• jei krūtinės skausmas tęsiasi arba stiprėja,
• jei skausmas plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą,
• jei atsiranda stiprus dusulys,
• jei turite širdies ligų istoriją.

Tik medicinos specialistas gali patikimai nustatyti, kas sukelia jūsų negalavimus.

Ką daryti ištikus panikos priepuoliui?

Kaip sau padėti ištikus panikos priepuoliui?

1. Prisiminkite, kad panikos priepuolis praeis

Nors simptomai yra tikrai stiprūs, paprastai jie palaipsniui silpnėja. Pasakykite sau:

• „Tai, ką dabar patiriu, yra panikos priepuolis. Tai nemalonu, bet netrukus praeis.“

2. Susikoncentruokite į lėtą kvėpavimą

Išbandykite šią techniką:

• įkvėpkite per nosį 4 sekundes,
• iškvėpkite per burną 6 sekundes,
• kartokite tai keletą minučių.

Tikslas nėra kvėpuoti kuo giliau, o greičiau lėtai ir reguliariai.

3. Naudokite „įžeminimo“ techniką 5-4-3-2-1

Įvardykite:

• 5 dalykus, kuriuos matote,
• 4 dalykus, kuriuos galite paliesti,
• 3 garsus, kuriuos girdite,
• 2 kvapus,
• 1 skonį.

Ši technika padės jums sugrįžti į dabartį.

4. Nebėkite iš situacijos automatiškai

Jei tai saugu, pabandykite likti ten, kur esate. Laipsniškas situacijų įveikimas gali padėti sumažinti baimę dėl kitų priepuolių.

5. Susisiekite su artimu žmogumi

Patikimo žmogaus parama gali suteikti saugumo ir ramybės jausmą.

Ko nedaryti panikos priepuolio metu?

Dažniausios klaidos

• kvėpavimo sulaikymas,
• per greitas kvėpavimas,
• katastrofiškas simptomų aiškinimas,
• bandymai savigydyti alkoholiu ar narkotikais,
• visų situacijų vengimas iš baimės dėl kito priepuolio.

Šis vengiantis elgesys laikui bėgant gali dar labiau sustiprinti nerimą.

Kada reikėtų kreiptis į specialistą?

Apsvarstykite galimybę apsilankyti pas psichologą ar psichiatrą, jei:

• pasikartoja panikos priepuoliai,
• pradedate vengti įprastų veiklų,
• nerimas smarkiai veikia jūsų darbą ar santykius,
• jaučiate depresijos simptomus,
• jaučiate, kad patys nesugebate susitvarkyti su situacija.

Psichoterapija ir kai kuriais atvejais specialisto rekomenduoti vaistai gali būti veiksminga pagalba.

Kada reikėtų skambinti greitosios pagalbos tarnybai?

Nedelsdami kreipkitės skubios medicininės pagalbos, jei:

• patiriate pirmąjį epizodą su stipriu krūtinės skausmu,
• nesate tikri, ar tai nėra kita sveikatos problema,
• prarandate sąmonę,
• atsiranda naujų ar neįprastų neurologinių simptomų.

Jei turite kokių nors abejonių, visada geriau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Išvada

Panikos priepuolis gali būti labai intensyvi ir bauginanti patirtis, tačiau yra veiksmingų būdų, kaip jį įveikti. Savo simptomų supratimas, pirmosios pagalbos metodų įsisavinimas ir laiku kreipimasis į specialistus gali žymiai pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.

Atminkite, kad pagalbos prašymas yra rūpinimasis savo sveikata, o ne silpnumas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie panikos priepuolį

Kiek laiko trunka panikos priepuolis?

Dauguma panikos priepuolių pasiekia kulminaciją per 10–20 minučių, tačiau kai kurie simptomai gali išlikti ir ilgiau.

Ar žmogus gali mirti nuo panikos priepuolio?

Paprastai panikos priepuolis savaime nekelia pavojaus gyvybei. Tačiau, jei atsiranda naujų ar neaiškių simptomų, verta kreiptis į gydytoją.

Kaip atskirti nerimą nuo panikos priepuolio?

Panikos priepuolis prasideda staiga ir su labai intensyviais fiziniais simptomais. Nerimas, priešingai, dažnai būna ilgesnis ir mažiau intensyvus.

Ar kvėpavimas padeda panikos priepuolio metu?

Taip, lėtas ir reguliarus kvėpavimas tikrai gali padėti sumažinti simptomų intensyvumą.

Ar panikos priepuoliai gali pasikartoti?

Taip, kai kuriems žmonėms panikos priepuoliai gali pasikartoti, ypač jei nerandama nerimo priežasčių.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei panikos priepuoliai kartojasi arba trukdo įprastam gyvenimui, verta kreiptis į psichologą arba psichiatrą.

Ar panikos sutrikimą galima išgydyti?

Taip, daugelis žmonių patiria žymų pagerėjimą dėka psichoterapijos ir individualiai pritaikyto gydymo.

Nuotrauka: Zoner AI

Specializuoti šaltiniai ir informacija:

• Mayo Clinic – Panic attacks and panic disorder: Symptoms and causes: Panikos priepuolių simptomų, rizikos veiksnių apžvalga ir informacija apie tai, kada reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.
• Mayo Clinic – Panic attacks and panic disorder: Diagnosis and treatment: Informacija apie gydymo galimybes, psichoterapiją, vaistus ir rekomendacijas, kaip susidoroti su panikos priepuoliais kasdieniame gyvenime.
• National Institute of Mental Health (NIMH) – Panic Disorder: What You Need to Know: Oficialus JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto informacinis leidinys, kuriame paaiškinami panikos sutrikimo simptomai, gydymo galimybės ir rekomendacijos pacientams.

Įspėjimas: Šis straipsnis skirtas tik informaciniais tikslais ir nepakeičia profesionalios diagnozės ar gydymo. Jei panikos priepuoliai kartojasi arba smarkiai veikia jūsų kasdienį gyvenimą, kreipkitės į kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą.