Patarimai, kaip rūpintis demencija sergančiu asmeniu

Kas 3 sekundes pasaulyje demencija suserga vienas žmogus, o visame pasaulyje demencija serga apie 50 milijonų ar daugiau žmonių, todėl demencija yra labai reali problema. Tinkama priežiūra yra labai svarbi norint išlaikyti gerą gyvenimo kokybę tiems, kurie susiduria su šia problema. Be to, demencija paveikia ne tik patį žmogų, bet ir aplinkinius. Kartais gali atrodyti, kad žengti kartais labai emocingu ir sunkiu keliu gali būti baugu, tačiau yra keletas būdų, kaip tai padaryti lengviau. Toliau apžvelgsime, kaip rūpintis demencija sergančiu žmogumi, kaip užtikrinti, kad jis būtų laimingesnis, ir kaip su tuo susidoroti jums.

Demencija sukelia pažintinių ir elgesio funkcijų praradimą

Demencija – tai terminas, apibūdinantis pažintinių ir elgesio funkcijų praradimą, paprastai vyresnio amžiaus žmonėms. Ji gali turėti įtakos ne tik gebėjimui prisiminti, samprotauti ir mąstyti, bet ir tokiems dalykams kaip gebėjimas spręsti problemas, regimasis suvokimas, gebėjimas tvarkyti savo gyvenimą ir net elgesys bei asmenybė dėl emocijų kontrolės stokos. Nors tam tikras nervų nykimas smegenyse senstant yra normalus reiškinys, sergant demencija jis vyksta daug greičiau ir labiau.

Žinokite, ko tikėtis: Kintantys demencija sergančio žmogaus poreikiai ir įpročiai

Jei žmogus serga demencija, iš pradžių galite manyti, kad tai gali turėti įtakos tik jo gebėjimui prisiminti ar mokytis. Tačiau tai turi tolimesnį poveikį, nei įsivaizduojate. Ligai progresuojant, galite pastebėti pokyčių šiose srityse:

Bendravimas
Atmintis
Elgesys
Valgymo įpročiai, pomėgiai ir nemeilė
Kontinentiškumas arba gebėjimas kontroliuoti, kada atsiliepti į gamtos šauksmą
Miego įpročiai

Nors tai gali kelti nerimą, tačiau tai galima valdyti sąmoningai, praktiškai ir gavus tinkamą pagalbą. Toliau pateikiamos kelios gairės ir patarimai, kurie gali palengvinti jūsų ir demencija sergančio artimo žmogaus priežiūrą.

1. Bendraukite kantriai, lėtai ir aiškiai

Bendravimas – tiksliau, nesėkmingas bendravimas – gali būti daugelio slaugytojų problemų esmė. Išskyrėme keletą svarbiausių aspektų, į kuriuos galėtumėte sutelkti dėmesį, kad jums ir demencija sergančiam asmeniui būtų lengviau:

Būkite pozityvūs, malonūs ir pagarbūs. Parodykite tai kitam asmeniui būdami meilūs tiek balso tonu ir veido išraiška, tiek kūno kalba ir prisilietimais.

Prieš pradėdami kalbėtis su asmeniu, nutraukite dėmesį blaškančius dalykus. Aplinkos triukšmas, pavyzdžiui, televizorius ar gatvės garsai, gali išblaškyti dėmesį. Uždarykite langą, kad žmogus geriau jus girdėtų, arba nutildykite ar išjunkite televizorių.

Kreipkitės į asmenį vardu, kad prieš pradėdami kalbėti atkreiptumėte jo dėmesį.

Kalbėkite lėtai ir aiškiai, kad jus būtų lengva suprasti. Turėtumėte kalbėti raminančiai ir nuraminančiai. Venkite pakelti balsą ar nusivilti, nes tai tik sutrikdys bendravimą.

Supaprastinkite savo klausimus. Klausimus formuluokite taip, kad į juos būtų galima atsakyti paprastais „taip“ arba „ne“.

Jei nesulaukiate žodinio atsakymo, ieškokite neverbalinio bendravimo iš jų. Jei reikia, paskatinkite žodžiais, kad padėtumėte.

Patys naudokite neverbalinius ženklus, kad galėtumėte jiems subtiliai parodyti, kai matote, kad jiems sunku. Pavyzdžiui, jei jie negali prisiminti, kur yra jų akiniai, galite švelniai kilstelėti smakru į reikiamą pusę arba nuraminti juos žvilgsniu, arba subtiliai paliesti stalčių, kuriame jie laikomi.

Jei matote, kad jie susinervina ar susijaudina, pakeiskite temą arba pakeiskite sceną. Pavyzdžiui, pasiūlykite alternatyvią veiklą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą, arba paleiskite jiems patinkančią muziką.

Naudokite humorą savo naudai. Demencija neatima iš žmogaus socialinių įgūdžių, todėl pasitelkite humorą, kad situacija būtų lengvesnė ir galbūt net priverstumėte jį nusijuokti bei tą akimirką pasijusti geriau.

Nesistenkite įrodyti, kad jie klysta. Demencija sergantis asmuo dažnai painioja realybę ir prisimena dalykus, kurių iš tikrųjų niekada nebuvo. Venkite bandyti įtikinti, kad jie klysta. Net jei žinote, kad jie prisimena tai, ko nebuvo, būkite švelnūs. Sutelkite dėmesį į jų demonstruojamus jausmus (kurie yra tikri) ir reaguokite į juos žodinėmis ir fizinėmis paguodos, palaikymo ir nuraminimo išraiškomis.

Sutelkite dėmesį į senesnę istoriją, venkite klausimų, susijusių su netolima praeitimi. Dėl to, kaip pasireiškia demencija, žmogus dažnai labai aiškiai suvokia, kas įvyko prieš kelis dešimtmečius, nors gali neprisiminti praėjusios savaitės ar net to ryto. Kalbėkite apie dalykus, kuriuos jie prisimena – tai gali būti prisiminimai iš mokyklos ar koledžo arba kažkas, ką jie veikė jaunystėje.

2. Atpažinkite sunkų elgesį sukeliančius veiksnius ir išlikite ramūs

Demencija sergantis asmuo gali būti linkęs į depresiją, nerimą, susijaudinimą, haliucinacijas, agresiją ir slopinimo praradimą. Nors nerimo ir depresijos problemas gali tekti spręsti su kvalifikuoto psichikos sveikatos specialisto pagalba, kitą elgesį gali tekti valdyti patiems. Su sudėtingu elgesiu, pavyzdžiui, agresija, galite susidoroti:

Nustatyti elgesį sukeliančius veiksnius ir išsiaiškinti, ar juos galima pašalinti. Skausmas dažnai gali būti neįprasto elgesio priežastis.

Išlikti ramiems.

Nepriimti elgesio asmeniškai. Jis nėra nukreiptas į jus, o tik paciento patiriamų emocijų ar sumišimo išraiška. Tai gali būti ypač sunku padaryti, jei dėl demencijos jie tapo įtarūs ir kaltina jus tokiais dalykais kaip vagystė, neištikimybė ar netinkamas elgesys.

Venkite ginčų ir konfrontacijos.

Priimkite tai kaip ligos simptomą, kaip ir bet kurį kitą ligos simptomą.

3. Padėkite jiems išlikti organizuotiems, bet nedarykite visko už juos

Demencija sergančiam asmeniui gali prireikti pagalbos atliekant kasdienes užduotis ir tvarkant gyvenimą, kurį iki šiol jis tvarkė vienas. Gali padėti nusistovėjusi rutina. Tačiau nedarykite visko už jį – dėl to jis gali pasijusti nereikalingas ar nenaudingas. Vietoj to paprašykite, kad jie atliktų įvairius darbus kartu su jumis arba padėtų atlikti smulkius darbus namuose. Jei užduotys atrodo sudėtingos, suskirstykite jas į paprastesnius etapus. Svarbiausiose vietose netgi galite naudoti užrašus ar mažus plakatus, kad jie prisimintų, ką ar kaip ką nors daryti.

4. Palaikykite socialinius ryšius – gali padėti vos 10 minučių per dieną

Skatinkite žmones lankyti pacientą ir susitikti su juo. Kartais gėda ar baimė, kad kiti pamatys pasikeitusį asmens elgesį, asmenybę ir atmintį, gali atgrasyti nuo lankytojų. Įveikite tai, nes šie santykiai yra labai svarbūs. Kiek įmanoma palaikykite jų rutiną ir pomėgius bei interesus. Jei jie kas savaitę lankė bažnyčią, eikite į bažnyčią kartu su jais. Jei jie mėgo kas vakarą vaikščioti parke, turėtų ir toliau tai daryti, bet su kuo nors, kas jiems padėtų, jei pamirštų kelią namo. Palaikykite kuo daugiau normalumo įspūdžio. Kaip nustatyta viename tyrime, tai gali turėti didžiulį poveikį! Tyrėjai nustatė, kad demencija sergančių pacientų, kurie kas savaitę vos 60 minučių (vidutiniškai 8,5 minutės per dieną) kalbėdavosi, sujaudinimo lygis sumažėjo. Tai taip pat sumažino jų patiriamo skausmo pojūtį.

5. Užtikrinkite tinkamą mitybą

Demencija sergantiems žmonėms lengva pamiršti valgyti subalansuotą ir maistingą maistą, todėl jie gali susidurti su jo trūkumu ir netinkama mityba, todėl jums taip pat reikės sekti jų mitybą. Dėl nesugebėjimo išreikšti, ko kartais nori, demencija sergantis asmuo gali nesugebėti pasakyti, kad yra alkanas, arba paprašyti to, ko jam reikia. Laikykite maistą, užkandžius ir gėrimus lengvai prieinamus ir jiems matomus, kad jie galėtų padėti sau tai, ko jiems reikia, ir nereikėtų nuolat vargti prašant. Demencija sergantis asmuo gali prarasti uoslę, todėl stipresni skoniai ir daugiau prieskonių gali padėti jam išlaikyti apetitą.

6. Susitvarkykite su asmens higiena ir šlapimo nelaikymu

Šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymas, vidurių užkietėjimas – tai tik kelios problemos, su kuriomis tenka susidurti pagyvenusiems žmonėms. Pridėkite prie to polinkį pamiršti, kad reikia eiti į tualetą ar net kur iš tikrųjų yra tualetas, ir demencija sergantis žmogus turės dar daugiau problemų. Tualetą aiškiai pažymėkite kokia nors lentele, laikykite duris atviras, kad į jį būtų lengva patekti, ir pasirūpinkite, kad demencija sergantis asmuo turėtų drabužius, kuriuos galima greitai nusivilkti – padeda užtrauktukas, o ne sagos. Kalbant apie asmeninę higieną, baimė nukristi arba sutrikti orientacijai gali trukdyti žmogui reguliariai praustis. Kai kurie pacientai gali leisti slaugytojui padėti tai padaryti arba dalyvauti jiems maudantis.

7. Kartu su pacientu nuspręskite dėl ateities finansinių ir medicininių planų

Svarbu išsiaiškinti, kaip reikės elgtis laikui bėgant ir demencijai stiprėjant. Turėtumėte parengti aiškius planus, kas tvarkys asmens bankininkystės ir finansinius reikalus. Pasidalykite savo telefono numeriu su komunalinių paslaugų bendrove, informuodami ją apie savo artimo žmogaus būklę, kad nebūtų nutrauktas elektros tiekimas ar šildymas, jei jis pamirštų apmokėti sąskaitas. Taip pat atlikite nelengvą užduotį ir aptarkite, kokių medicininių procedūrų jie nenorėtų, jei ateityje iškiltų poreikis. Šis teisinis dokumentas vadinamas išankstine slaugos direktyva ir jame išsamiai nurodoma, kokie sprendimai dėl sveikatos priežiūros gali būti priimami jų vardu, jei jie nebegalės to padaryti.

8. Nepamirškite pasirūpinti ir savimi!

Kai esate artimas demencija sergančiam žmogui, galite sau užduoti klausimą „kodėl aš“. Taip pat galite būti nusiminę, pikti ar nusivylę, o galbūt net jaustis kalti, kad taip galvojate. Kartais gali atrodyti, kad prarandate meilę ar prieraišumą tam žmogui, nes šios emocijos užvaldo jus. Kita vertus, taip pat galite jaustis kalti dėl to, kad skyrėte laiko kažką nuveikti dėl savęs, kad praradote pyktį ar nebuvote pakankamai malonūs. Nekaltinkite savęs dėl to. Jums sunku tiek pat, kiek ir demencija sergančiam mylimam žmogui. Ir jums taip pat reikia laisvalaikio. Kai kurie iš šių dalykų gali padėti:

Susitvarkykite. Sudarykite sąrašą, sudarykite planą ir sudėliokite savo gyvenimo prioritetus taip, kad galėtumėte skirti laiko ir sau.

Nustatykite sau realius tikslus ir užduotis. Nesitikėkite iš savęs per daug.

Nelyginkite. Lengva pakliūti į spąstus ir lyginti save su kitais slaugytojais ar panašioje situacijoje esančiais žmonėmis, kuriems, atrodo, geriau sekasi tvarkyti savo gyvenimą ir savo artimuosius. Viena vertus, jūs nežinote visos istorijos – jie gali turėti tiek pat sunkumų, kiek ir jūs, arba gali turėti daugiau pagalbos. Kiekviena situacija ir kiekvienas žmogus yra skirtingi, todėl skiriasi ir slaugymo patirtis.

Kreipkitės pagalbos, jei neigiamos emocijos jus slopina. Suvaldykite savo emocijas ir pabandykite ištaisyti tai, kaip jaučiatės, padedami aplinkinių, kitų žmonių, esančių jūsų situacijoje, arba specialistų.

Darykite sau pertraukas. Net jei tai diena ar dvi, pasistenkite susiorganizuoti nedidelį atokvėpį sau. Jei tai neįmanoma, išnagrinėkite galimybes gauti dienos pagalbą iš profesionalios slaugos tarnybos arba senjorų dienos centro. Tuomet skirkite laiko sau bet kokiai veiklai – tai gali būti tiesiog filmo žiūrėjimas, susitikimas su draugu išgerti kavos ar diena SPA centre. Jūs to nusipelnėte, todėl nesijauskite kalti. Tiesiog pasirūpinkite, kad jums nesant jiems būtų suteikta tinkama parama ir priežiūra, kad jums nereikėtų nuolat nerimauti per pertrauką.